Naujienos

Parama Ukrainai


EN below — UKR нижче — RUS ниже
Lietuvos vertėjų asociacija, stebėdama šokiruojančius Putino režimo karinius veiksmus Ukrainoje ir jo sukeltas Ukrainos žmonių kančias, reiškia paramą ir užuojautą Ukrainos žmonėms. Kaip vertėjas ir vertėjus vienijanti pelno nesiekianti organizacija esame pasirengusios ir pasirengę, kuo galėsime, prisidėti prie pagalbos nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms ir į Lietuvą atvykstantiems pabėgėliams iš Ukrainos. Prašome pasidalinti šia informacija su tais, kam gali būti reikalinga pagalba ieškant vertimo paslaugų ar kitokios pagalbos. Taip pat, jei dar nesuspėjote, raginame aukoti pagalbą Ukrainai teikiančioms organizacijoms, pvz., https://www.aukok.lt/projektai/Musu-sirdys-ir-rankos-Ukrainai ar VšĮ „Mėlyna ir geltona“ https://www.blue-yellow.lt/lt/.

ENG
With the shocking military Putin regime initiated actions and human suffering in Ukraine, the Lithuanian Association of Translators/Interpreters expresses its support and compassion for Ukrainian people. As a non-profit organisation uniting interpreters and translators, we stand ready to contribute, as much as we can, to efforts in support of Ukrainian people experiencing military hostilities and Ukrainian refugees fleeing to Lithuania. Please share this information with those in need of interpretation/translation services or other assistance. Furthermore, in case you have not done that yet, we urge you to donate to organisations that provide support to Ukraine, e.g. https://www.aukok.lt/projektai/Musu-sirdys-ir-rankos-Ukrainai or NGO Blue/Yellow https://www.blue-yellow.lt/lt/.

UKR
Литовська асоціація перекладачів, спостерігаючи за шокуючою військовою агресією путінського режиму в Україні та спричиненими ними стражданнями українського народу, висловлює підтримку та співчуття народу України. Ми як перекладачі та некомерційна організація, що об’єднує перекладачів, готові зробити свій посильний внесок у допомогу жертвам війни в Україні та біженцям з України, які прибувають до Литви. Будь ласка, поділіться цією інформацією з тими, кому може знадобитися допомога у пошуку перекладацьких послуг або іншої допомоги. Також, якщо ви цього ще не зробили, ми закликаємо робити пожертвування організаціям, які надають допомогу Україні, наприклад, https://www.aukok.lt/projektai/Musu-sirdys-ir-rankos-Ukrainai або VšĮ „Mėlyna ir geltona“ https://www.blue-yellow.lt/lt/.

RUS
Литовская ассоциация переводчиков, видя шокирующие военные действия путинского режима в Украине и испытываемые украинским народом страдания, выражает поддержку и сочувствие людям Украины. Мы, как объединяющая переводчиков некоммерческая организация, готовы внести свой посильный вклад в оказание помощи людям – жертвам военных действий в Украине и прибывающим в Литву украинским беженцам. Просим Вас поделиться этой информацией с теми, кому может понадобиться помощь в поиске переводческих услуг либо помощь иного характера. Кроме того, если Вы еще не успели этого сделать, призываем Вас отправлять свои пожертвования организациям, оказывающим помощь Украине, например, https://www.aukok.lt/projektai/Musu-sirdys-ir-rankos-Ukrainai либо публичному учреждению «Синее и желтое» /VšĮ „Mėlyna ir geltona“/ https://www.blue-yellow.lt/lt/.

Gerbiamiausio mūsų nario doc. Liongino Pažūsio indėlis į lietuvių kalbą, literatūrą ir kultūrą

Sveikiname ir žavimės. Tai, ką dar ir dar kartą patvirtindamas savo išskirtinį talentą, darbštumą, disciplinuotumą padarė vertėjas Lionginas Pažūsis yra sunkaus daugiamečio darbo rezultatas. John Milton „Prarastasis rojus“ – knygynuose. 2017 metais pasirodęs išverstos poezijos rinkinys „Klasikinės anglakalbės poezijos perlai. Prarastojo rojaus ilgesys“ akivaizdžiai vedė į „Prarastąjį rojų“.

Doc. Pažūsis buvo daugumos mūsų dėstytojas. Dėstydamas, kurdamas lietuviškus ES terminus ir nepailstamai versdamas, jis įskėlė mumyse kibirkštėlę, atvedusią į vertėjus(as) ir Lietuvos vertėjų asociaciją.

Dėstytojau, Jūs nuostabus! Vertėjau, Jūs fantastiškas! Dėkojame, kad suteikėte galimybę nerti į Johno Miltono minčių gelmes.

„To reikia kalbai, kultūrai, literatūrai“

Sveikiname LVA narį Eduardą Piurko gavus Abiejų Tautų apdovanojimą!

Visai neseniai Lietuva ir Lenkija drauge minėjo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Šia proga abiejų valstybių parlamentai surengė bendrą nuotolį šventinį minėjimą. Minint sukaktį taip pat yra teikiamas Abiejų Tautų apdovanojimas, skiriamas asmenims ar jų grupėms, kurie savo veikla ir darbais reikšmingai prisidėjo kuriant ir gilinant abiejų tautų bendradarbiavimą.

Šiais metais apdovanojimas skirtas rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei ir vertėjui Eduardui Piurko.

Nuoširdžiai sveikiname Lietuvos vertėjų asociacijos narį Eduardą Piurko, išvertusį į lenkų kalbą K. Sabaliauskaitės trečią tetralogijos „Silva rerum“ dalį, ir linkime autorei ir Eduardui įkvėpimo naujai kūrybai ir neišsenkamos energijos puoselėjant ir stiprinant Lietuvos ir Lenkijos dvišalius kultūrinius ir visuomeninius santykius. Pamatyti apdovanojimo ceremoniją ir išgirsti laureato kalbą galite čia .

Eduardas Piurko Abiejų Tautų apdovanojimo ceremonijoje. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

E. Piurko išvertė ne vieną Lietuvos ir Lenkijos kultūriniams ryšiams svarbų veikalą: be kita ko, „Lietuvos ir Lenkijos santykiai 1917–1994“, „Römeriai Lietuvoje XVII–XX a.“; 2008 m. jis išvertė į lietuvių kalbą Adomo Mickevičiaus „Lenkų tautos ir lenkų piligrimų raštus“. Trečia tetralogijos „Silva rerum“ dalis iš karto sulaukė ne tik didžiulio skaitytojų susidomėjimo, bet ir labai gerų kritikų vertinimų. Šis kūrinys ir jo vertimas yra svarbus įvykis abiejų mūsų šalių kultūros bendruomenei.

Leidyklos „Baltos lankos“ išleistas romanas pristatomas taip:

„Silva rerum III tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę.

Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių – aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė?“

Įvyko 2020 m. nuotolinis Visuotinis LVA narių susirinkimas

2020 m. balandžio 20 d. įvyko Visuotinis LVA narių susirinkimas, per kurį LVA nariai išankstiniu balsavimu patvirtino Asociacijos veiklos, finansinės veiklos, lėšų ir pajamų naudojimo metinę  ataskaitą bei teikė nuomonę dėl Vertinimo komisijos steigimo galimybės. Džiaugiamės, kad šiais metais į Asociaciją įstojo dar trys naujos narės. Sveikiname Juliją Korostenskienę, Aureliją Lauruševičiūtę ir Klementiną Novatorovaitę-Senoglu prisijungus prie LVA!

 

LVA nariai Knygų mugėje

Džiaugiamės, kad praeitą savaitę praūžusioje Knygų mugėje LVA nariai dalyvavo ne tik kaip lankytojai, bet ir kaip vertėjai. Penktadienį per Jurijaus Vasiljevo knygos „Paveikus žodis“ pristatymą vertė Valdybos narė Irena Miškinienė ir viena iš mūsų naujųjų narių – Alina Matijošienė, knygos autoriui vertusi šušutažu. Beje, Irena Miškinienė iš rusų kalbos į lietuvių kalbą išvertė ir pačią knygą – sveikiname kolegę su knygos pasirodymu! Anot vertėjos, knyga „labai įtaigi, ją lengva skaityti, bet tuo pačiu ji gili, daugiaplanė ir daugiasluoksnė, įsodrinta pojūčių – jausmų – išgyvenimų – informacijos.“ Irenos darbas knygos pristatymu nesibaigė – ji dvi vienas vertė J. Vasiljevo sceninės kalbos praktinį seminarą, paremtą knygos metodika.

LVA narė Neringa Terleckaitė sinchroniškai vertė per du susitikimus su rašytojais: per pokalbį su Europos Sąjungos literatūros premijos laureatais ir susitikime su ispanų rašytojais Fernando Castillo ir Andrés Ibáñez.

Knygų mugėje darbavosi ir LVA narės Kristina Kačkuvienė ir Auksė Kuokštienė. Jos sinchroniškai vertė net kelis renginius – pokalbį apie fotografą ir dailininką Moišę Ravivą-Vorobeičiką(Moi Ver) ir jo fotografijų albumą „Vilniaus žydų gatvė“, diskusiją „Nepažintas Jonas Mekas“, susitikimą su Švedijos detektyvų rašytoju Stefanu Ahnhem ir pokalbį su „Oskaro“ premijos laureate, trumpametražių animacinių filmų ir knygų kūrėja Torill Kove.

Džiaugiamės LVA narių pasiekimais ir dėkojame, kad pasidalinote įspūdžiais!

2020 m. vasario 12 d. įvyko VMI paskaita vertėjams aktualių mokesčių tema

Kadangi pamažu artėja pajamų deklaravimo metas, kuris aktualus turbūt daugeliui vertėjų, LVA praeitą savaitę surengė paskaitą „Vertėjo darbo veiklos specifika – verslo liudijimai ir individuali veikla, atitinkami mokesčiai“, kurią vedė VMI atstovės. VMI vyr. spec. Genė Jucevičienė pristatė skirtingas vertimo veiklos formas: darbą su darbo sutartimi, autorine sutartimi, verslo liudijimu ir individualios veiklos pažyma. Ji išsamiai aptarė su šiomis veiklos formomis susijusias galimybes, ribojimus ir mokamus mokesčius. Vyr. specialistės  Laura Liaudanskaitė ir Milda Ramanauskienė pristatė PVM prievoles. Lektorės informatyviai atsakė į iš anksto atsiųstus ir per paskaitą užduotus klausimus ir pažymėjo, kad 2019 m. gautų pajamų deklaravimas internetu vyks kiek kitaip: forma bus pildoma su vedliu. Be to, lektorės priminė, kad deklaruojant pajamas galima pasinaudoti lengvatomis, t. y. sumažinti apmokestinamas pajamas sumomis, sumokėtomis, pvz., už gyvybės draudimą, papildomą II pakopos pensijų kaupimą ir kt. Naujovė šiais metais – lengvatos už III pakopos pensijų kaupimą, pastatų apdailą ir remontą bei lengvųjų automobilių remontą. Daugiau informacijos apie metinės pajamų deklaracijos formos (GPM312) pildymą ir GPM įstatymo pakeitimus nuo 2020 m. rasite čia: https://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/KD-8950/49bdcb50-ec4e-44df-b254-ed6f5e11cdf0. Beje, 2019 m. pajamų deklaracijas bus galima teikti nuo kovo mėnesio.

Dar kartą dėkojame lektorėms už informatyvią paskaitą ir dalyviams už klausimus ir aktyvumą!

2020 m. vasario 11 d. įvyko paskaita vertėjams aktualių teisinių klausimų tema

Siekdama prisidėti prie vertėjų darbo sąlygų Lietuvoje gerinimo, Lietuvos vertėjų asociacija jau antrą kartą surengė paskaitą vertėjams aktualių teisinių klausimų tema. Paskaitą „Vertėjo darbo specifika (teisiniai aspektai): darbo vs. paslaugų sutartis – praktiniai patarimai“ vasario 11 d. skaitė „Cortex Legal“ advokatė Eglė Krikščiūnienė. Lektorė išnagrinėjo darbo sutarties ir paslaugų sutarties skirtumus ir panašumus, kiekvienos jų privalumus ir minusus, visa tai iliustravo konkrečiais pavyzdžiais ir jai pateiktos medžiagos analize ir atsakė į dalyvių klausimus. Dėkojame susirinkusiems dalyviams ir lektorei už turiningą ir įdomią paskaitą.

Vertimo konferencijos atgarsiai

Spalio 4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija, „Vertimas šiuolaikinėje visuomenėje: kintantis vertėjo vaidmuo, etika ir lūkesčiai“, kurioje dalyvavo 10 mūsų asociacijos narių. Organizatoriai – VU Filologijos fakulteto, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas, Vertimo studijų katedra. Konferenciją vedė LVA narė, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Pasveikinusi konferencijos pranešėjus ir gausiai susirinkusius dalyvius ji pasidžiaugė, kad Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros Vertimo raštu magistrantūros programa įtraukta į Europos vertimo raštu magistrantūros programų tinklą (angl. European Master’s in Translation – EMT), kurio veiklą koordinuoja Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas. Šis statusas programai suteiktas iki 2024-ųjų metų.

Sveikinimo žodyje VU studijų prorektorius prof. dr. Valdas Jaskūnas, linkėdamas sėkmės, pažymėjo plačius šiuolaikiniam vertėjui keliamus reikalavimus. Prof. dr. Inesa Šeškauskienė, sveikinimo ir lūkesčio kupinais žodžiais kreipdamasi į konferencijos dalyvius, pajuokavo, kad vertėjams negresia Alzheimerio liga, nes, kaip rodo mokslo tyrimai, itin aktyviai keliomis kalbomis dirbančios smegenys ją atitolina ar jos visai išvengia. Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento 1-ojo skyriaus vadovė Rita Dedonienė sakė, kad Europos Sąjungoje vis daugiau dokumentų papildoma ar taisoma, o naujų kuriama labai mažai, todėl didėja redagavimo poreikis, o tam ypač naudingos kompiuterinės programos. Kita vertus, be aukštos kvalifikacijos vertėjo kokybiškas rezultatas neįmanomas.

Pranešimą tema „Profesionalumas ir etika: vertėjai ir vertimo srities tyrėjai“ skaitė Astono universiteto (JK) vertimo studijų programose dėsčiusi prof. Christina Schaeffner. Vertimo tyrinėtoja, teksto lingvistė, analizuojanti kritinį ir politinį diskursą, metaforų vertimą politiniuose tekstuose, padariusi didelį indėlį į vertimo didaktikos pažangą, didelio skaičiaus tarptautinių žurnalų redakcinių kolegijų ir komisijų narė, papasakojo apie pastarųjų metų tendencijas, naujus iššūkius ir reikalavimus. Jos skaidrėse buvo gausu vertėjams ir vertimo dėstytojams vertingų leidinių pavadinimų, iškilių tos srities tyrėjų pavardžių, naujausių darbų.

Antra pranešėja buvo viešnia iš Lenkijos, Varšuvos universiteto Taikomosios lingvistikos instituto ir Europos vertimo studijų asociacijos atstovė dr. habil. Lucja Biel. Ji paminėjo, į kokias vertimo sritis dabar sutelkia dėmesį mokslininkai, kalbėjo apie demokratėjantį vertimą, ergonomikos pokyčius, išryškino nūdienos sąvoką „augmented translator“ (techninėje aplinkoje, t. y. žmogaus ir kompiuterio sąveikoje, greitai ir efektyviai gebantis dirbti vertėjas), atkreipė dėmesį į augantį patikros vaidmenį, į postredagavimą ir padarė išvadą, kad mašininis (automatizuotas) vertimas paspartina vertimą, bet be atidaus ir kvalifikuoto žmogaus indėlio geras vertimas negalimas.

Po pietų išklausėme dar du pranešimus. UAB „Tilde“ direktorė Renata Špukienė pranešime „Ieškote vertėjų? Ne, ieškome išmanių vertėjų“ pasakojo apie tendencijas rinkoje (kuo greičiau, nes reikia šiandien, ir kuo pigiau, nes vertimui neturime pinigų), apie šiuolaikiniam vertėjui būtinas kompetencijas, įskaitant gebėjimą naudotis kompiuterinėmis programomis, vertimo biurų iššūkius. Liūdna buvo išgirsti, kad kartais dėl užsakovo keliamų reikalavimų, pvz. laikui, per kurį prašoma išversti didelės apimties ar specifinės srities tekstą, aukojama kokybė.

Psichologinius aspektus savo pranešime „Darbuotojo asmenybės atitikimas profesijai ir organizacijai“ nagrinėjo UAB „OVC Consulting“ konsultantė Mirolanda Trakumaitė. Auditorija buvo pakviesta įvertinti savo asmenybę. Konsultantė paaiškino, kokios asmenybės savybės būdingos ir naudingos vertėjui.

Po kavos pertraukos darbas vyko grupėse. 1-os grupės „Vertimas Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamente: kaip keičiasi profesija“ pokalbiui vadovavo Europos Komisijos atstovės Rita Dedonienė ir Sigita Stankevičienė; 2-ai grupei „Training translators of specialised texts“ diskutuoti padėjo Lucja Biel; į 3-ios grupės „MA research papers: what is new in Translation Studies“ klausimus atsakė ir apie mokslinius darbus vertimo studijų srityje atsakė Christina Schaeffner.

Konferencijos pabaigoje, pristatydamos diskusijas grupėse, prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Rita Dedonienė vienbalsiai pasidžiaugė sėkminga konferencija, visiems vertėjams palinkėjo sėkmės dirbant, o studentams įgyjant vertėjams reikalingų kvalifikacijų.

Apie konferenciją labai teigiamai atsiliepė joje dalyvavę LVA nariai. Alina Matijošienė džiaugėsi išgirdusi optimistiškai nuteikusių atsakymų į klausimą, kokios vertėjų ateities prognozės. LVA narė įvertino tai, kad nebuvo pamiršti vertėjų profesinės etikos ir psichologijos klausimai. Ypač ją sudomino 1-os darbo grupės pristatymas apie EK Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento darbo techninius aspektus ir iššūkius ir galimybė pamatyti, kaip praktiškai veikia Departamento elektroninės sistemos.

Konferencija labai patenkintas buvo ir Eduardas Piurko, jau vien dėl to, kad profesionalams svarbu analizuoti savo darbą ir ieškoti galimybių tobulėti. Konferencija privertė jį susimąstyti apie mašinino vertimo ateitį – LVA nario nuomone, ateityje svarbesnis bus ne mašininis vertims, o balso atpažinimo sistemos, praversiančios darbe ir vertėjams.

Dėkojame Vertimo studijų katedrai už vertingą konferenciją ir svetingumą, o LVA nariams už dalyvavimą ir atsiliepimus!

LVA valdyba

LVA susitikimas

Rugpjūčio 28 d. įvyko LVA narių susitikimas, kuriame Asociacijos narė, Vertimo studijų katedros vedėja prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė pasidalino įspūdžiais ir informacija apie Austrijoje veikiančias vertėjų asociacijas. Austrijoje vedėja lankėsi kaip universitetų darbuotojams skirtos Erasmus+ programos dalyvė. Nijolė susitiko su svarbiausių Austrijos vertėjų asociacijų atstovais, išsamiai susipažino su jų veikla ir uždavė LVA valdybos paruoštus klausimus. Informacija mums labai vertinga, galėtume svarstyti ir galimai pasinaudoti geriausia jų patirtimi.

Austrija turi keletą vertėjų asociacijų (teismų, literatūros, gestų ir kt.), bet aktualiausia mums – asociacija „Universitas Austria“, kuri savo struktūra panašiausia į LVA. Jau apie 50 metų gyvuojanti asociacija „Universitas Austria“ vienija 846 vertėjų raštu ir žodžiu ir apima apie 40 kalbų. Ši iš universiteto kilusi asociacija skelbia vertimo kursus, jos nariai skaito paskaitas, atlieka rinkos tyrimus, tarpininkauja tarp klientų ir asociacijos narių ir užsiima kita vertėjams aktualia veikla. Vienas svarbiausių asociacijos uždavinių – vertėjo profesijos prestižo kėlimas. Tai sritis, ypač aktuali ir LVA.

Austrijos teismų vertėjų asociacija atitikmens Lietuvoje neturi, tačiau jų patirtis Lietuvos vertėjams taip pat gali būti aktuali. Austrijoje jau nuo seno veikia prisiekusiųjų vertėjų žodžiu įstatymas, be kita ko, reglamentuojantis ir vertėjų samdymą darbui teisme. Lietuvoje, deja, tokių teisės aktų neturime, tačiau, asociacijos atstovės nuomone, Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. direktyva dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese galėtų būti pagrindas, kuriuo remiantis ir Lietuvoje būtų galima žengti vertėjų akreditavimo teismų sistemoje link. Šiuo klausimu gerų pasiūlymų pateikė ir naujoji LVA narė Virginija Siderkevičiūtė, turinti patirties Vokietijos ir Šveicarijos vertėjų asociacijose, kilo įdomi diskusija dėl vertėjų paklausos.

Taigi per susitikimą gavome nemažai vertingų impulsų ieškoti galimybių kelti vertėjų profesijos prestižą Lietuvoje, gerinti vertėjų darbo sąlygas ir burti stiprią vertėjų bendruomenę. Aptariant profesijos prestižo kėlimą, valdyba pasidžiaugė, kad ir Lietuvoje jau žengtas nedidelis, bet labai svarbus ir daug darbo pareikalavęs žingsnis – priimtas vertėjų žodžiu ir raštu veiklos profesinis standartas, prie kurio atsiradimo daug prisidėjo ir LVA.

Dėkojame Nijolei ir kitiems susitikimo dalyviams už produktyvią popietę ir jau su nekantrumu imame planuoti šiųmetinę LVA narių vakaronę!