LVA įkūrimas
Lietuvos nepriklausomybės atgavimas lėmė, kad šalyje labai suaktyvėjo vertimo veikla ir vertėjų vaidmuo tapo svaresnis. Tai skatino ir pačius Lietuvos vertėjus ir vertėjas galvoti apie juos vienijančios organizacijos įkūrimą, todėl aktyviausi vertėjų bendruomenės nariai 2000-aisiais metais inicijavo steigiamojo susirinkimo sušaukimą. Tuo metu tai buvo VU Vertimo studijų katedros ir kitų Filologijos fakulteto katedrų (filologijos ir kalbų) dėstytojos ir dėstytojai – aktyviai Lietuvos rinkoje dirbę vertėjai. Susirinkimui pirmininkavo ir jame naujos organizacijos pirmininku išrinktas tuo metu Vertimo studijų katedroje dirbęs Rimantas Remeika, o susirinkimo sekretorės ir naujos organizacijos sekretorės pareigos buvo patikėtos Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vertėja dirbusiai Zitai Makutienei. Taigi Lietuvos vertėjų asociacija savo istoriją skaičiuoja nuo 2000-ųjų metų: ji įsteigta 2000-ųjų kovo 6 d., o įstatai įregistruoti tų pačių metų birželio 22 d.
Vertinant šį pradinį etapą, norisi pabrėžti, kokį reikšmingą vaidmenį jame suvaidino 1997 metais įsteigtos Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros (VSK) atstovai. Čia, Vertimo studijų katedroje, ir buvo registruota pirmoji LVA buveinė, VSK atliko ir kontaktinio centro funkcijas. Šis sėkmingas bendradarbiavimas padėjo suburti kvalifikuotus Lietuvos vertėjus ir vertėjas, LVA nariais (-ėmis) tapo VU Filologijos fakulteto filologijos ir kalbų katedrų, VSK dėstytojai (-os), svarbiausių LR institucijų vertėjai ir vertėjos.
Su dėkingumu ir pagarba prisimename LVA pradininkus ir pradininkes. Vienas iš jų – tuo metu jau Vertimo studijų katedroje dirbęs doc. dr. Lionginas Pažūsis, kuris yra pagrindinių LVA dokumentų projektų (Įstatų, Etikos kodekso, Vertėjo darbo sutarties) autorius. Taip pat labai daug prisidėjo Anglų filologijos katedros profesorė Dalija Tekorienė, tuo metu taip pat jau VSK dirbę doc. dr. Vytautas Vaišnoras ir a. a. doc. dr. Olimpija Armalytė bei Lietuvos Respublikos Seimo vertėjas a. a. Eduardas Piurko. Ir jie, ir dar daug kitų juos palaikančių bendraminčių nuveikė didžiulį darbą steigiant vertėjus vienijančią asociaciją, kurioje susibūrė labiausiai patyrę vertėjai ir vertėjos, dirbantys svarbiausiose Lietuvos Respublikos institucijose bei kitose įstaigose ir organizacijose.
Kuriant asociaciją buvo konsultuotasi su užsienyje sėkmingai veikiančiomis to paties pobūdžio organizacijomis – Estijos, Latvijos ir Didžiosios Britanijos vertėjų asociacijomis. Svarbu prisiminti ir tai, kad LVA steigimą entuziastingai rėmė Britų Taryba. Ji suteikė ne tik vertingų žinių, bet ir palaikymo steigimo procese. Svarbu paminėti ir tai, kad įsisteigus VSK (1997 metais) ir LVA (2000 metais) atsirado galimybė tobulintis Bradfordo universitete Anglijoje, vėliau Europos Sąjungos institucijose.
LVA tikslai
LVA nuo pat veiklos pradžios siekė ambicingų tikslų. Steigiamojo susirinkimo metu kaip vienas iš siekių buvo įvardintas vertėjų kompetencijų ugdymas. Kad galima būtų įvertinti priimamų naujų narių gebėjimus, nuspręsta sudaryti Atestacinę komisiją. Ji buvo suformuota pagal pagrindines vertimo kalbas.
Tačiau vertėjų kompetencijų ugdymas nebuvo vienintelis LVA tikslas. Buvo labai svarbu padėti nariams pasirengti SCIC egzaminui, kuris būtinas, kad vertėją samdytų Europos institucijos: Europos Parlamentas, Europos Komisija, Europos Taryba ir kt. Šiuos europinius egzaminus išlaikė daug LVA narių, kurių nemažai išvyko dirbti į ES institucijas arba dirba joms kaip laisvai samdomi vertėjai (-os). Dar viena steigimo metu užsibrėžta ir iki šiol tebeaktuali LVA siekiamybė – vertimo kokybės gerinimas Lietuvoje. Vienintelė Lietuvoje asociacija, vienijanti ir vertėjus (-as) raštu, ir vertėjus (-as) žodžiu, šiam klausimui taip pat skiria labai daug dėmesio: LVA konsultuoja su vertimu susijusiais klausimais, rengia mokymus, paskaitas, seminarus ir diskusijas.
Daliai tuometinių asociacijos narių išvykus dirbti į ES institucijas LVA aktyvumas šiek tiek priblėso. Visi įstoję į Asociaciją jos veiklos pradžioje formaliai tebebuvo LVA nariais, tačiau išvykusieji Lietuvoje retai besilankė. Tuo tarpu likę Lietuvoje LVA nariai ir narės, negalėdami teisiškai įgyvendinti savo iniciatyvų, nusprendė mėginti Asociacijos užsibrėžtų tikslų siekti per Lietuvos vertėjų profesinę sąjungą. Kadangi dalis LVA narių tapo ir Lietuvos vertėjų profesinės sąjungos nariais, jie, dalyvaudami profesinės sąjungos veikloje, skatino ją žvelgti plačiau ir rūpintis ne tik vertėjams aktualiais socialiniais klausimais.
Vertėjų profsąjungos vardu dėl svarbių vertėjų teisinį statusą reglamentuojančių teisės aktų nebuvimo, socialinių garantijų ir kitų klausimų ne kartą buvo kreiptasi į Seimą, Vyriausybę, Teisingumo, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo bei kitas ministerijas. Pavyzdžiui, Seime buvo mėginta atgaivinti vertėjų darbą reglamentuojančio įstatymo svarstymą. Deja, nesėkmingai. Tačiau didelis žingsnis link to, kad Lietuvoje atsirastų vertėjų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuojantis teisės aktas, vis dėlto buvo padarytas – pradėtas rengti dokumentas, be kurio neįmanomas jokio vertėjo teisinį statusą reglamentuojančio teisės akto atsiradimas. Galiausiai šis dokumentas šviesą išvydo jau suaktyvinusios savo veiklą LVA pastangų dėka – tai VI ir VII lygmens vertėjo (raštu ir žodžiu) kvalifikacijų ir kompetencijų aprašas, skirtas Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro rengtam Profesiniam standartui.
Naujas puslapis Asociacijos istorijoje
Svarbus žingsnis Asociacijos veikloje buvo žengtas 2016 m. gruodžio 10 d. Tuomet po ilgo laiko vėl įvyko LVA visuotinis susirinkimas. Jį iniciavo Vertimo studijų katedra su prof. Nijole Maskaliūniene priešakyje. Iš LVA išstojo dalis buvusių narių, kurie dabar gyvena ir dirba Briuselyje. Bet kartu Asociacija pritraukė jaunų, bet jau aktyviai dirbančių vertėjų. Tarp tuo metu tapusių LVA narėmis buvo ir VSK absolventės Viktorija Černiakova, Jūratė Žukauskaitė ir Julija Kleščiova, kurių darbas ir įžvalgos tapo reikšmingu indėliu formuojant reformuotos Asociacijos įvaizdį.
2017 metais suaktyvėjus Lietuvos vertėjų asociacijos veiklai vienu iš reikšmingesnių įvykių laikytina jos narystė Paslaugų administravimo, aptarnavimo, organizacijų ir įstaigų veiklos sektoriniame profesiniame komitete prie Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro. 2018 metų lapkričio mėnesį iš šio komiteto buvo gautas ir Asociacijoje kruopščiai išnagrinėtas dokumentas, kuriuo ketinta remtis KPMPC rengiant Profesinį standartą. Bendradarbiaudama su VSK, Lietuvos konferencijų vertėjų asociacija ir Lietuvos vertimų biurų asociacija, ES institucijų Vertimo žodžiu ir raštu direktoratais ir kt. tarnybomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijų Vertimo poskyriais, Lietuvos vertėjų asociacija visų jų vardu komitetui pateikė svarias pastabas ir pasiūlymus, grindžiamus ES vertimui keliamais reikalavimais. Į juos buvo atsižvelgta ir jau 2019 metais įsigaliojo Paslaugų administravimo, įstaigų aptarnavimo ir saugos užtikrinimo veiklos sektoriaus profesinis standartas, kuriame aprašomos VI ir VII lygmens vertėjo (raštu ir žodžiu) kvalifikacijos ir kompetencijos. Atlikusi šiuos svarbius darbus ir būdama vienintele asociacija Lietuvoje, vienijančia ir vertėjus raštu, ir vertėjus žodžiu, LVA ir toliau aktyviai padeda vertėjams ir vertėjoms ugdyti savo profesionalumą, organizuodama įvairias paskaitas ir seminarus, atstovauja vertėjų profesiniams interesams, didina vertėjo profesijos prestižą, bendradarbiaudama su Lietuvos ir kitų šalių vertėjų asociacijomis, mokslo ir švietimo įstaigomis ir kitomis organizacijomis, prisidedam prie vertimo kokybės puoselėjimo, teikdama konsultacijas įvairiais su vertimu susijusiais klausimais.