Spalio 4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija, „Vertimas šiuolaikinėje visuomenėje: kintantis vertėjo vaidmuo, etika ir lūkesčiai“, kurioje dalyvavo 10 mūsų asociacijos narių. Organizatoriai – VU Filologijos fakulteto, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas, Vertimo studijų katedra. Konferenciją vedė LVA narė, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė.
Pasveikinusi konferencijos pranešėjus ir gausiai susirinkusius dalyvius ji pasidžiaugė, kad Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros Vertimo raštu magistrantūros programa įtraukta į Europos vertimo raštu magistrantūros programų tinklą (angl. European Master’s in Translation – EMT), kurio veiklą koordinuoja Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas. Šis statusas programai suteiktas iki 2024-ųjų metų.
Sveikinimo žodyje VU studijų prorektorius prof. dr. Valdas Jaskūnas, linkėdamas sėkmės, pažymėjo plačius šiuolaikiniam vertėjui keliamus reikalavimus. Prof. dr. Inesa Šeškauskienė, sveikinimo ir lūkesčio kupinais žodžiais kreipdamasi į konferencijos dalyvius, pajuokavo, kad vertėjams negresia Alzheimerio liga, nes, kaip rodo mokslo tyrimai, itin aktyviai keliomis kalbomis dirbančios smegenys ją atitolina ar jos visai išvengia. Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento 1-ojo skyriaus vadovė Rita Dedonienė sakė, kad Europos Sąjungoje vis daugiau dokumentų papildoma ar taisoma, o naujų kuriama labai mažai, todėl didėja redagavimo poreikis, o tam ypač naudingos kompiuterinės programos. Kita vertus, be aukštos kvalifikacijos vertėjo kokybiškas rezultatas neįmanomas.
Pranešimą tema „Profesionalumas ir etika: vertėjai ir vertimo srities tyrėjai“ skaitė Astono universiteto (JK) vertimo studijų programose dėsčiusi prof. Christina Schaeffner. Vertimo tyrinėtoja, teksto lingvistė, analizuojanti kritinį ir politinį diskursą, metaforų vertimą politiniuose tekstuose, padariusi didelį indėlį į vertimo didaktikos pažangą, didelio skaičiaus tarptautinių žurnalų redakcinių kolegijų ir komisijų narė, papasakojo apie pastarųjų metų tendencijas, naujus iššūkius ir reikalavimus. Jos skaidrėse buvo gausu vertėjams ir vertimo dėstytojams vertingų leidinių pavadinimų, iškilių tos srities tyrėjų pavardžių, naujausių darbų.
Antra pranešėja buvo viešnia iš Lenkijos, Varšuvos universiteto Taikomosios lingvistikos instituto ir Europos vertimo studijų asociacijos atstovė dr. habil. Lucja Biel. Ji paminėjo, į kokias vertimo sritis dabar sutelkia dėmesį mokslininkai, kalbėjo apie demokratėjantį vertimą, ergonomikos pokyčius, išryškino nūdienos sąvoką „augmented translator“ (techninėje aplinkoje, t. y. žmogaus ir kompiuterio sąveikoje, greitai ir efektyviai gebantis dirbti vertėjas), atkreipė dėmesį į augantį patikros vaidmenį, į postredagavimą ir padarė išvadą, kad mašininis (automatizuotas) vertimas paspartina vertimą, bet be atidaus ir kvalifikuoto žmogaus indėlio geras vertimas negalimas.
Po pietų išklausėme dar du pranešimus. UAB „Tilde“ direktorė Renata Špukienė pranešime „Ieškote vertėjų? Ne, ieškome išmanių vertėjų“ pasakojo apie tendencijas rinkoje (kuo greičiau, nes reikia šiandien, ir kuo pigiau, nes vertimui neturime pinigų), apie šiuolaikiniam vertėjui būtinas kompetencijas, įskaitant gebėjimą naudotis kompiuterinėmis programomis, vertimo biurų iššūkius. Liūdna buvo išgirsti, kad kartais dėl užsakovo keliamų reikalavimų, pvz. laikui, per kurį prašoma išversti didelės apimties ar specifinės srities tekstą, aukojama kokybė.
Psichologinius aspektus savo pranešime „Darbuotojo asmenybės atitikimas profesijai ir organizacijai“ nagrinėjo UAB „OVC Consulting“ konsultantė Mirolanda Trakumaitė. Auditorija buvo pakviesta įvertinti savo asmenybę. Konsultantė paaiškino, kokios asmenybės savybės būdingos ir naudingos vertėjui.
Po kavos pertraukos darbas vyko grupėse. 1-os grupės „Vertimas Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamente: kaip keičiasi profesija“ pokalbiui vadovavo Europos Komisijos atstovės Rita Dedonienė ir Sigita Stankevičienė; 2-ai grupei „Training translators of specialised texts“ diskutuoti padėjo Lucja Biel; į 3-ios grupės „MA research papers: what is new in Translation Studies“ klausimus atsakė ir apie mokslinius darbus vertimo studijų srityje atsakė Christina Schaeffner.
Konferencijos pabaigoje, pristatydamos diskusijas grupėse, prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Rita Dedonienė vienbalsiai pasidžiaugė sėkminga konferencija, visiems vertėjams palinkėjo sėkmės dirbant, o studentams įgyjant vertėjams reikalingų kvalifikacijų.
Apie konferenciją labai teigiamai atsiliepė joje dalyvavę LVA nariai. Alina Matijošienė džiaugėsi išgirdusi optimistiškai nuteikusių atsakymų į klausimą, kokios vertėjų ateities prognozės. LVA narė įvertino tai, kad nebuvo pamiršti vertėjų profesinės etikos ir psichologijos klausimai. Ypač ją sudomino 1-os darbo grupės pristatymas apie EK Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento darbo techninius aspektus ir iššūkius ir galimybė pamatyti, kaip praktiškai veikia Departamento elektroninės sistemos.
Konferencija labai patenkintas buvo ir Eduardas Piurko, jau vien dėl to, kad profesionalams svarbu analizuoti savo darbą ir ieškoti galimybių tobulėti. Konferencija privertė jį susimąstyti apie mašinino vertimo ateitį – LVA nario nuomone, ateityje svarbesnis bus ne mašininis vertims, o balso atpažinimo sistemos, praversiančios darbe ir vertėjams.
Dėkojame Vertimo studijų katedrai už vertingą konferenciją ir svetingumą, o LVA nariams už dalyvavimą ir atsiliepimus!
LVA valdyba