Kategorija: Renginiai

Ketvirtadienio vakarą, kovo 14 d., Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Krėvės auditorijoje Nijolė Maskaliūnienė, Ingrida Tatolytė, Liucija Černiuvienė, Nijolė Keršytė, Dalia Mankauskienė, Paulius V. Subačius, Daina Valentinavičienė, Deimantė Veličkienė ir Agnė Zolubienė pristatė nekantriai vertėjų bendruomenės lauktą knygą „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva, 1940–1990“. Į pristatymą susirinko būrys studentų, vertėjų, mokslininkų ir smalsių skaitytojų.

Pristatyme sudarytojos, autorės ir autoriai įdomiai ir užburiančiai kalbėjo apie knygos atsiradimą, perteikdamos tų laikų atmosferą ir perkeldamos kiekvieną klausytoją į jų tyrinėtą laikotarpį, išsamiai pasakojo apie kiekvienos dalies rengimą, vertimų ir literatūros analizę, dalinosi įžvalgomis ir įdomiais faktais, aptiktais rengiant knygą. Dviejų valandų renginys tiesiog praskriejo ir paliko šiltų įspūdžių bei norą kuo greičiau pasinerti į intriguojančią, paslaptimi apipintą kelionę, kuri pasakoja, kokiomis sąlygomis mus pasiekė (ir nepasiekė) sovietiniais metais taip laukiami užsienio autorių grožinės literatūros vertimai.

Savo įžvalgomis ir išvadomis pasidalino LVA narė ir viena iš knygos sudarytojų prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė straipsnyje „Nematoma vertimų cenzūra“. Jį galima rasti čia: http://www.satenai.lt/2025/02/28/nematoma-vertimu-cenzura/ Sveikiname mielą Nijolę ne tik knygos pasirodymo, bet ir gražios sukakties proga!

Tikimės, kad perskaičius knygą LVA narėms ir nariams taip pat kils noras pasidalinti įspūdžiais – labai jų laukiame!

Vertėjo (-s) darbas nuostabus tuo, kad niekada negalime žinoti, kokia bus kito užsakymo tema. Šiųmetė LVA vakaronė buvo lyg malonus pasirengimas vertimui apie pramonę, miestų plėtrą ir … aludarystę. Ekskursija ir degustacija istorijos kupiname „Dūmų fabrike“ atskleidė, kaip apleisti praeities objektai gali tapti kultūros ir gastronomijos žiburiu sostinės pašonėje. Beje, būtent dėl pramoninės praeities iki pat „Dūmų fabriko“ durų galima atvykti specialiai išnuomotu traukiniu!

Naujojoje Vilnioje įsikūręs „Dūmų fabrikas“ – tai unikali renginių erdvė istoriniame XIX a. pastate, kadaise buvusiame didžiausiame pasaulyje dalgių fabrike. Erdvės pavadinimą įkvėpė juodų dūmų debesys, tuomet kilę iš apie keturiasdešimties anglimis kūrenamų žaizdrų kaminų. Nuo 1884 m. fabriko valdymą perėmęs įtakingiausias to meto verslininkas, Liubeke gyvenęs Emilis Possehlis, kuris dalgiams iš švediško plieno gaminti 1887 m. iš Austrijos atsivežė 60 inžinierių. Šiame fabrike pagaminti ir savo kokybe garsėję dalgiai buvo vadinami litovkomis. Kasmet jų būdavo pagaminama apie 3 mln. Po karų šiuose pastatuose buvo plėtojamos kitos pramonės šakos, vėliau pastatai stovėjo apleisti, kol pagaliau 2020 m. po rekonstrukcijos 1200 m² ploto komplekse buvo įrengta 750 m² erdvė renginiams, o likusioje dalyje įsikūrė modernaus kraftinio alaus darykla „Sakiškės Brewery“.

Įsimintiną savo ypatingu snygiu sausio šeštadienio popietę Asociacijos narės susirinko į įspūdingą renginį. Susitikimas vyko paslaptingai užburiančioje aplinkoje – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatro užkulisiuose.

Atėję į teatrą, dažniausiai mes matome reprezentacinę jo dalį: teatro rūbinę, fojė, kavinę, sceną, orkestrą, spektaklį. Tačiau neretai apima smalsumas, mėginant įsivaizduoti kitokį teatrą, jo užkulisius ir kas juose vyksta. Kaip tik užkulisiuose ir gimsta žiūrovus užburiantis stebuklas, kurio kūrime dalyvauja ne tik režisierius ar režisierė, bet ir jo asistentai ir asistentės, scenografai ir scenografės, garso ir šviesos operatoriai, dekoratorės, siuvėjai, grimuotojos, perukų gamintojai ir dar daug kitų. Su šia eiliniam žiūrovui nematoma teatro puse turėjo galimybės susipažinti LVA narės.

Kelionės pradžia – nuostabi įžanga Marmuriniame fojė: teatro gidas, režisieriaus asistentas Kristupas trumpai papasakojo, kas mūsų lauks paslapčių pilnuose teatro užkulisiuose. Pasijutome žiūrovais, patekusiais į tylos apgaubtą erdvę, kuri spektaklio dienomis šurmuliuoja ryškiai apšviesta. Pradžioje buvom supažindintos su teatro įkūrimo istorija, architektės Elenos Nijolės Bučiūtės teatro projekto istorija ir jo statybos subtilybėmis, sužinojome, kaip vyko pirmųjų operos ir baleto spektaklių premjeros. Įdomus, išsamus ir gyvas gido pasakojimas su komentarais tarsi nukėlė į tuos laikus ir leido sužinoti naujų negirdėtų faktų. Toliau kelionė buvo pratęsta teatro scenoje, kuri iš tikrųjų yra milžiniško dydžio su dideliais ir sudėtingais dekoracijų ir šviesų valdymo mechanizmais po scena ir virš jos. Scenoje mums buvo pasakojama, kaip vyksta spektaklio parengiamieji darbai, kaip veikia scenos mechanizmai, kur turi stovėti artistai ir artistės prieš išeidami į sceną. Didelį įspūdį paliko režisieriaus asistento pultas, kuriame yra daugybė mygtukų, skirtų daugybei funkcijų atlikti, ir pasakojimas apie tai, kokių kartais nutinka sudėtingų arba kurioziškų situacijų, ir kaip jos yra įveikiamos.

Toliau keliavome ilgais teatro koridoriais ir kilome aukščiau, sustodamos pasiklausyti kvapą gniaužiančio gido pasakojimo apie baleto artistų kasdienybę ir pasiruošimą išeiti į sceną, artistų grimą, kostiumus, dekoracijų gamybą. Akį traukė daugybė ypatingų ir įdomių daiktų, ypač lankantis rekvizitų kambaryje. Net klausimas, kur šiame teatre gyvena Fantomas, nesutrikdė mūsų šauniojo gido. Buvom palydėti į garsėjantį savo slėpiningumu praėjimą teatro užkulisiuose, kuriuo žengdamas ne vienas teatro darbuotojas yra pajutęs Operos fantomą čia esant.
Lankydamosi Vyriausybinėje ložėje sužinojome apie orkestro darbą, dirigento svarbą spektaklyje, apie įrengtų lubose uždangų, panašių į bičių korį, paskirtį, o pagrindinėje – Raudonojoje fojė – buvo atskleista neapsakomo grožio garsiųjų teatro sietynų paslaptis.

Beveik dvi valandas keliavus teatro užkulisiais ne tik nepajutome nuovargio, bet net nepastebėjome, kaip grįžome į kelionės pradžios tašką. Patyrusios daugybę teigiamų emocijų ir nepakartojamų įspūdžių, susibūrimą pratęsėme draugiškoje aplinkoje – teatro tarnybinėje kavinėje, skanaudamos žymųjį Lietuvos operos ir baleto teatro karštą šokoladą.

Dėkojame visiems dalyvavusiems už nuostabiai praleistą laiką ir nepamirštamas akimirkas. Atskira nuoširdi padėka Lietuvos operos ir baleto teatro gidui, režisieriaus asistentui Kristupui Antanaičiui už puikiai ir profesionaliai organizuotą ekskursiją, nuoširdų ir gilų pasakojimą, kupiną pagarbos ir meilės savo profesijai bei viskam, ką paprastai vadiname Teatru.

LVA valdyba

Šiemet visuotinis LVA narių susirinkimas pirmąkart vyko ne tik gyvai, bet ir nuotoliniu būdu. LVA narės ir nariai nubalsavo už siūlomus LVA įstatų keitimus (atnaujinta įstatų redakcija greitu metu bus įregistruota ir paskelbta LVA svetainėje), išrinko LVA valdybą ir Audito grupę. Kaip visada, vyko gyva diskusija svarbiais klausimais. Dėkojame visoms (-iems) dalyvavusioms (-iems) ar balsavusioms (-iems) el. paštu! Atsinaujinusi valdyba jau planuoja įdomius ir naudingus renginius rudenį.

2023 m. balandžio 27 d. vyko paskaita-diskusija „Kas trukdo sklęsti minčiai vertime“, per kurią ilgametę redagavimo patirtį turinti lituanistė Rosita Rastauskienė pasidalino savo įžvalgomis.

Nurimus šventiniam šurmuliui ir pradėjus ilgėti dienoms, Trijų Karalių šventės išvakarėse Asociacijos nariai susibūrė pabūti kartu Istorijų namuose. Nors žiemos oras krėtė pokštus, siųsdamas sniego ir lietaus gūsius ir tiesdamas ledo kelius, dalyvių laukė tikra kelionė laiku, kurią žadėjo paroda „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“. Jau žengus pirmus žingsnius didžiulį įspūdį darė originalus parodos pateikimas, šiuolaikinių technologijų ir įvairiausių maketų gausa, įstabūs dirbiniai iš Lietuvos ir užsienio muziejų ir užburianti aplinka, nukelianti į Antikos pasaulį. Nuostabą ir pasigerėjimą kurstė įdomus, išsamus ir gyvas edukatoriaus ir archeologo Povilo Zarembos pasakojimas. Gido įtaigiai ir profesionaliai nupasakota istorija nukėlė mus į Antikos pasaulį, kur ne tik sužinojome daug naujo apie Gintaro kelią, bet galėjome ir pačios bei patys juo pakeliauti, įsivaizduodamos (-i) tuos laikus, kai gintaras buvo tikra prabanga ir suvokdamos (-i), kokia svarba istorijoje tenka dviem Romos imperijos miestams. Ypač įsiminė vienoje ekspozicijos salių sugretinti tam tikrais laikotarpiais svečiuose kraštuose ir Lietuvos teritorijoje gyvenusių žmonių dirbiniai. Gintaro keliu senų senovėje keliavo įvairiausių profesijų atstovai, iš kurių dažniausiai minimi kariai ir prekijai. Todėl malonus netikėtumas buvo išvysti ir vertėjų vaidmenį šiame istoriniame kontekste parodantį eksponatą  (žr. Epitafijos nuotrauką). Prisiminimai apie šią nuostabią kelionę mums tikrai dar ilgai išliks mintyse.

Kone dvi valandas keliavusios (-ę) parodos rengėjų siūlomu maršrutu gerokai pavargome, tad šventinę vakaronę pratęsėme jaukioje ir draugiškoje aplinkoje – muziejaus patalpose veikiančioje kavinukėje. Čia labai skaniai paužkandžiavome, aptarėme įspūdžius apie parodą, pasikalbėjome apie vertimo sektoriaus aktualijas ir problemas, o svarbiausia – pabendravome su seniai matytomis kolegėmis ir kolegomis bei pasidalinome naujienomis apie LVA narių pasiekimus ir planus.

Dėkojame visoms (-iems) susirinkusioms (-iems) už jaukiai ir smagiai praleistą laiką ir gerą nuotaiką! Iki kitų kelionių!

Vykstant Vertimo studijų katedros 25-mečiui skirtai konferencijai „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“ buvo atidaryta katedros dėstytojų darbų paroda.

Parodoje pasklido mūsų nario doc. Liongino Pažūsio darbai. Joje puikavosi jo vertimas – šiais metais išleistas Johno Miltono „Prarastasis rojus“. Knyga „Kalba ir vertimas“ mums priminė puikiai pažįstamą, į vertimą įsigilinusį mūsų dėstytoją Pažūsį. Dar viename stende vėl kitoks Lionginas Pažūsis, sukaupęs medžiagą ir išleidęs studiją „Šiaurės Amerikos lietuvių kalba“. Kokie neįtikimai platūs horizontai… Laukiame ir tikimės, kad greit mus vėl kuo nors nustebinsite, mielasis mūsų dėstytojau ir vedly.

Lietuvos vertėjų asociacijai didelė garbė, kad savo gretose turime VU Vertimo studijų katedros vedėją profesorę dr. Nijolę Maskaliūnienę. Žinome apie plačius jos mostus rūpinantis katedros reikalais, dėstant, vadovaujant tarptautiniams projektams ir nuolat aktyviai prisidedant prie LVA veiklos. Parodoje atsispindėjo tik mažytė jos triūso dalelė: studijos „Antoniminis vertimas“, „Vertimas ir tekstas“. O kiek straipsnių mokslo darbuose „Vertimo studijos“ irkituose leidiniuose!

Didžiuojamės ir, žinoma, žavėdamiesi savo narės Irenos Miškinienės darbštumu ir interesų lauko platumu, nuoširdžiai sveikiname – išversta tiek daug svarbių Lietuvai knygų, kad jos užėmė visą stendą.

Vertėjams žodynas yra lobynas. Jiems skirtame stende puikuojasi visų trijų su Vertimo studijų katedra susijusių mūsų narių indėlis.

Neblėstančio vertimo ir vertimo analizės džiaugsmo, garbingoji vertėjų bendruomene!

Praėjo savaitė po Vertimo studijų katedros 25-metį žyminčios tarptautinės konferencijos „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“. Įspūdžiai neblanksta, nes tai buvo svarbi, naudinga konferencija, kurioje dalyvavo iškilūs pranešėjai ir – svarbiausia – nuskambėjo diskusijas ir pamąstymus gimdančios mintys, ir kurioje, be Lietuvos mokslininkų ir Europos Komisijos atstovo, dalyvavo užsienio svečiai ir katedros šiluma bei parama apgaubti ukrainiečiai. Ne veltui programa persmelkta ideologinių vertimo aspektų, atsigręžta į cenzūros ir į vertimo, kaip ideologijos priemonės, laikus. Penktadienio programoje daugiausia laiko buvo skiriama mašininiam vertimui, atkreipiant dėmesį į etikos aspektus.

LVA indėlis buvo dovanos įspūdingiausiems užsienio pranešėjams. LVA atstovės nuoširdžiai dėkoja VU Vertimo studijų katedrai už kvietimą. Vertiname tokias konferencijas kaip galimybę pasisemti žinių, stiprinti vertėjų bendrystės saitus ir užmegzti naujas draugystes.