Šiemet visuotinis LVA narių susirinkimas pirmąkart vyko ne tik gyvai, bet ir nuotoliniu būdu. LVA narės ir nariai nubalsavo už siūlomus LVA įstatų keitimus (atnaujinta įstatų redakcija greitu metu bus įregistruota ir paskelbta LVA svetainėje), išrinko LVA valdybą ir Audito grupę. Kaip visada, vyko gyva diskusija svarbiais klausimais. Dėkojame visoms (-iems) dalyvavusioms (-iems) ar balsavusioms (-iems) el. paštu! Atsinaujinusi valdyba jau planuoja įdomius ir naudingus renginius rudenį.
Nurimus šventiniam šurmuliui ir pradėjus ilgėti dienoms, Trijų Karalių šventės išvakarėse Asociacijos nariai susibūrė pabūti kartu Istorijų namuose. Nors žiemos oras krėtė pokštus, siųsdamas sniego ir lietaus gūsius ir tiesdamas ledo kelius, dalyvių laukė tikra kelionė laiku, kurią žadėjo paroda „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“. Jau žengus pirmus žingsnius didžiulį įspūdį darė originalus parodos pateikimas, šiuolaikinių technologijų ir įvairiausių maketų gausa, įstabūs dirbiniai iš Lietuvos ir užsienio muziejų ir užburianti aplinka, nukelianti į Antikos pasaulį. Nuostabą ir pasigerėjimą kurstė įdomus, išsamus ir gyvas edukatoriaus ir archeologo Povilo Zarembos pasakojimas. Gido įtaigiai ir profesionaliai nupasakota istorija nukėlė mus į Antikos pasaulį, kur ne tik sužinojome daug naujo apie Gintaro kelią, bet galėjome ir pačios bei patys juo pakeliauti, įsivaizduodamos (-i) tuos laikus, kai gintaras buvo tikra prabanga ir suvokdamos (-i), kokia svarba istorijoje tenka dviem Romos imperijos miestams. Ypač įsiminė vienoje ekspozicijos salių sugretinti tam tikrais laikotarpiais svečiuose kraštuose ir Lietuvos teritorijoje gyvenusių žmonių dirbiniai. Gintaro keliu senų senovėje keliavo įvairiausių profesijų atstovai, iš kurių dažniausiai minimi kariai ir prekijai. Todėl malonus netikėtumas buvo išvysti ir vertėjų vaidmenį šiame istoriniame kontekste parodantį eksponatą (žr. Epitafijos nuotrauką). Prisiminimai apie šią nuostabią kelionę mums tikrai dar ilgai išliks mintyse.
Kone dvi valandas keliavusios (-ę) parodos rengėjų siūlomu maršrutu gerokai pavargome, tad šventinę vakaronę pratęsėme jaukioje ir draugiškoje aplinkoje – muziejaus patalpose veikiančioje kavinukėje. Čia labai skaniai paužkandžiavome, aptarėme įspūdžius apie parodą, pasikalbėjome apie vertimo sektoriaus aktualijas ir problemas, o svarbiausia – pabendravome su seniai matytomis kolegėmis ir kolegomis bei pasidalinome naujienomis apie LVA narių pasiekimus ir planus.
Dėkojame visoms (-iems) susirinkusioms (-iems) už jaukiai ir smagiai praleistą laiką ir gerą nuotaiką! Iki kitų kelionių!
Vykstant Vertimo studijų katedros 25-mečiui skirtai konferencijai „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“ buvo atidaryta katedros dėstytojų darbų paroda.
Parodoje pasklido mūsų nario doc. Liongino Pažūsio darbai. Joje puikavosi jo vertimas – šiais metais išleistas Johno Miltono „Prarastasis rojus“. Knyga „Kalba ir vertimas“ mums priminė puikiai pažįstamą, į vertimą įsigilinusį mūsų dėstytoją Pažūsį. Dar viename stende vėl kitoks Lionginas Pažūsis, sukaupęs medžiagą ir išleidęs studiją „Šiaurės Amerikos lietuvių kalba“. Kokie neįtikimai platūs horizontai… Laukiame ir tikimės, kad greit mus vėl kuo nors nustebinsite, mielasis mūsų dėstytojau ir vedly.
Lietuvos vertėjų asociacijai didelė garbė, kad savo gretose turime VU Vertimo studijų katedros vedėją profesorę dr. Nijolę Maskaliūnienę. Žinome apie plačius jos mostus rūpinantis katedros reikalais, dėstant, vadovaujant tarptautiniams projektams ir nuolat aktyviai prisidedant prie LVA veiklos. Parodoje atsispindėjo tik mažytė jos triūso dalelė: studijos „Antoniminis vertimas“, „Vertimas ir tekstas“. O kiek straipsnių mokslo darbuose „Vertimo studijos“ irkituose leidiniuose!
Didžiuojamės ir, žinoma, žavėdamiesi savo narės Irenos Miškinienės darbštumu ir interesų lauko platumu, nuoširdžiai sveikiname – išversta tiek daug svarbių Lietuvai knygų, kad jos užėmė visą stendą.
Vertėjams žodynas yra lobynas. Jiems skirtame stende puikuojasi visų trijų su Vertimo studijų katedra susijusių mūsų narių indėlis.
Neblėstančio vertimo ir vertimo analizės džiaugsmo, garbingoji vertėjų bendruomene!
Praėjo savaitė po Vertimo studijų katedros 25-metį žyminčios tarptautinės konferencijos „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“. Įspūdžiai neblanksta, nes tai buvo svarbi, naudinga konferencija, kurioje dalyvavo iškilūs pranešėjai ir – svarbiausia – nuskambėjo diskusijas ir pamąstymus gimdančios mintys, ir kurioje, be Lietuvos mokslininkų ir Europos Komisijos atstovo, dalyvavo užsienio svečiai ir katedros šiluma bei parama apgaubti ukrainiečiai. Ne veltui programa persmelkta ideologinių vertimo aspektų, atsigręžta į cenzūros ir į vertimo, kaip ideologijos priemonės, laikus. Penktadienio programoje daugiausia laiko buvo skiriama mašininiam vertimui, atkreipiant dėmesį į etikos aspektus.
LVA indėlis buvo dovanos įspūdingiausiems užsienio pranešėjams. LVA atstovės nuoširdžiai dėkoja VU Vertimo studijų katedrai už kvietimą. Vertiname tokias konferencijas kaip galimybę pasisemti žinių, stiprinti vertėjų bendrystės saitus ir užmegzti naujas draugystes.
2020 m. balandžio 20 d. įvyko Visuotinis LVA narių susirinkimas, per kurį LVA nariai išankstiniu balsavimu patvirtino Asociacijos veiklos, finansinės veiklos, lėšų ir pajamų naudojimo metinę ataskaitą bei teikė nuomonę dėl Vertinimo komisijos steigimo galimybės. Džiaugiamės, kad šiais metais į Asociaciją įstojo dar trys naujos narės. Sveikiname Juliją Korostenskienę, Aureliją Lauruševičiūtę ir Klementiną Novatorovaitę-Senoglu prisijungus prie LVA!
Džiaugiamės, kad praeitą savaitę praūžusioje Knygų mugėje LVA nariai dalyvavo ne tik kaip lankytojai, bet ir kaip vertėjai. Penktadienį per Jurijaus Vasiljevo knygos „Paveikus žodis“ pristatymą vertė Valdybos narė Irena Miškinienė ir viena iš mūsų naujųjų narių – Alina Matijošienė, knygos autoriui vertusi šušutažu. Beje, Irena Miškinienė iš rusų kalbos į lietuvių kalbą išvertė ir pačią knygą – sveikiname kolegę su knygos pasirodymu! Anot vertėjos, knyga „labai įtaigi, ją lengva skaityti, bet tuo pačiu ji gili, daugiaplanė ir daugiasluoksnė, įsodrinta pojūčių – jausmų – išgyvenimų – informacijos.“ Irenos darbas knygos pristatymu nesibaigė – ji dvi vienas vertė J. Vasiljevo sceninės kalbos praktinį seminarą, paremtą knygos metodika.
LVA narė Neringa Terleckaitė sinchroniškai vertė per du susitikimus su rašytojais: per pokalbį su Europos Sąjungos literatūros premijos laureatais ir susitikime su ispanų rašytojais Fernando Castillo ir Andrés Ibáñez.
Knygų mugėje darbavosi ir LVA narės Kristina Kačkuvienė ir Auksė Kuokštienė. Jos sinchroniškai vertė net kelis renginius – pokalbį apie fotografą ir dailininką Moišę Ravivą-Vorobeičiką(Moi Ver) ir jo fotografijų albumą „Vilniaus žydų gatvė“, diskusiją „Nepažintas Jonas Mekas“, susitikimą su Švedijos detektyvų rašytoju Stefanu Ahnhem ir pokalbį su „Oskaro“ premijos laureate, trumpametražių animacinių filmų ir knygų kūrėja Torill Kove.
Džiaugiamės LVA narių pasiekimais ir dėkojame, kad pasidalinote įspūdžiais!
Kadangi pamažu artėja pajamų deklaravimo metas, kuris aktualus turbūt daugeliui vertėjų, LVA praeitą savaitę surengė paskaitą „Vertėjo darbo veiklos specifika – verslo liudijimai ir individuali veikla, atitinkami mokesčiai“, kurią vedė VMI atstovės. VMI vyr. spec. Genė Jucevičienė pristatė skirtingas vertimo veiklos formas: darbą su darbo sutartimi, autorine sutartimi, verslo liudijimu ir individualios veiklos pažyma. Ji išsamiai aptarė su šiomis veiklos formomis susijusias galimybes, ribojimus ir mokamus mokesčius. Vyr. specialistės Laura Liaudanskaitė ir Milda Ramanauskienė pristatė PVM prievoles. Lektorės informatyviai atsakė į iš anksto atsiųstus ir per paskaitą užduotus klausimus ir pažymėjo, kad 2019 m. gautų pajamų deklaravimas internetu vyks kiek kitaip: forma bus pildoma su vedliu. Be to, lektorės priminė, kad deklaruojant pajamas galima pasinaudoti lengvatomis, t. y. sumažinti apmokestinamas pajamas sumomis, sumokėtomis, pvz., už gyvybės draudimą, papildomą II pakopos pensijų kaupimą ir kt. Naujovė šiais metais – lengvatos už III pakopos pensijų kaupimą, pastatų apdailą ir remontą bei lengvųjų automobilių remontą. Daugiau informacijos apie metinės pajamų deklaracijos formos (GPM312) pildymą ir GPM įstatymo pakeitimus nuo 2020 m. rasite čia: https://www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/KD-8950/49bdcb50-ec4e-44df-b254-ed6f5e11cdf0. Beje, 2019 m. pajamų deklaracijas bus galima teikti nuo kovo mėnesio.
Dar kartą dėkojame lektorėms už informatyvią paskaitą ir dalyviams už klausimus ir aktyvumą!
Siekdama prisidėti prie vertėjų darbo sąlygų Lietuvoje gerinimo, Lietuvos vertėjų asociacija jau antrą kartą surengė paskaitą vertėjams aktualių teisinių klausimų tema. Paskaitą „Vertėjo darbo specifika (teisiniai aspektai): darbo vs. paslaugų sutartis – praktiniai patarimai“ vasario 11 d. skaitė „Cortex Legal“ advokatė Eglė Krikščiūnienė. Lektorė išnagrinėjo darbo sutarties ir paslaugų sutarties skirtumus ir panašumus, kiekvienos jų privalumus ir minusus, visa tai iliustravo konkrečiais pavyzdžiais ir jai pateiktos medžiagos analize ir atsakė į dalyvių klausimus. Dėkojame susirinkusiems dalyviams ir lektorei už turiningą ir įdomią paskaitą.
Lapkričio 28 dieną įvyko kasmetinė LVA narių vakaronė. Per šį jaukų vakarą vėl sutikome mielus kolegas ir draugus ir pasidžiaugėme per metus nuveiktais darbais.
Spalio 4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija, „Vertimas šiuolaikinėje visuomenėje: kintantis vertėjo vaidmuo, etika ir lūkesčiai“, kurioje dalyvavo 10 mūsų asociacijos narių. Organizatoriai – VU Filologijos fakulteto, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas, Vertimo studijų katedra. Konferenciją vedė LVA narė, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė.
Pasveikinusi konferencijos pranešėjus ir gausiai susirinkusius dalyvius ji pasidžiaugė, kad Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros Vertimo raštu magistrantūros programa įtraukta į Europos vertimo raštu magistrantūros programų tinklą (angl. European Master’s in Translation – EMT), kurio veiklą koordinuoja Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas. Šis statusas programai suteiktas iki 2024-ųjų metų.
Sveikinimo žodyje VU studijų prorektorius prof. dr. Valdas Jaskūnas, linkėdamas sėkmės, pažymėjo plačius šiuolaikiniam vertėjui keliamus reikalavimus. Prof. dr. Inesa Šeškauskienė, sveikinimo ir lūkesčio kupinais žodžiais kreipdamasi į konferencijos dalyvius, pajuokavo, kad vertėjams negresia Alzheimerio liga, nes, kaip rodo mokslo tyrimai, itin aktyviai keliomis kalbomis dirbančios smegenys ją atitolina ar jos visai išvengia. Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento 1-ojo skyriaus vadovė Rita Dedonienė sakė, kad Europos Sąjungoje vis daugiau dokumentų papildoma ar taisoma, o naujų kuriama labai mažai, todėl didėja redagavimo poreikis, o tam ypač naudingos kompiuterinės programos. Kita vertus, be aukštos kvalifikacijos vertėjo kokybiškas rezultatas neįmanomas.
Pranešimą tema „Profesionalumas ir etika: vertėjai ir vertimo srities tyrėjai“ skaitė Astono universiteto (JK) vertimo studijų programose dėsčiusi prof. Christina Schaeffner. Vertimo tyrinėtoja, teksto lingvistė, analizuojanti kritinį ir politinį diskursą, metaforų vertimą politiniuose tekstuose, padariusi didelį indėlį į vertimo didaktikos pažangą, didelio skaičiaus tarptautinių žurnalų redakcinių kolegijų ir komisijų narė, papasakojo apie pastarųjų metų tendencijas, naujus iššūkius ir reikalavimus. Jos skaidrėse buvo gausu vertėjams ir vertimo dėstytojams vertingų leidinių pavadinimų, iškilių tos srities tyrėjų pavardžių, naujausių darbų.
Antra pranešėja buvo viešnia iš Lenkijos, Varšuvos universiteto Taikomosios lingvistikos instituto ir Europos vertimo studijų asociacijos atstovė dr. habil. Lucja Biel. Ji paminėjo, į kokias vertimo sritis dabar sutelkia dėmesį mokslininkai, kalbėjo apie demokratėjantį vertimą, ergonomikos pokyčius, išryškino nūdienos sąvoką „augmented translator“ (techninėje aplinkoje, t. y. žmogaus ir kompiuterio sąveikoje, greitai ir efektyviai gebantis dirbti vertėjas), atkreipė dėmesį į augantį patikros vaidmenį, į postredagavimą ir padarė išvadą, kad mašininis (automatizuotas) vertimas paspartina vertimą, bet be atidaus ir kvalifikuoto žmogaus indėlio geras vertimas negalimas.
Po pietų išklausėme dar du pranešimus. UAB „Tilde“ direktorė Renata Špukienė pranešime „Ieškote vertėjų? Ne, ieškome išmanių vertėjų“ pasakojo apie tendencijas rinkoje (kuo greičiau, nes reikia šiandien, ir kuo pigiau, nes vertimui neturime pinigų), apie šiuolaikiniam vertėjui būtinas kompetencijas, įskaitant gebėjimą naudotis kompiuterinėmis programomis, vertimo biurų iššūkius. Liūdna buvo išgirsti, kad kartais dėl užsakovo keliamų reikalavimų, pvz. laikui, per kurį prašoma išversti didelės apimties ar specifinės srities tekstą, aukojama kokybė.
Psichologinius aspektus savo pranešime „Darbuotojo asmenybės atitikimas profesijai ir organizacijai“ nagrinėjo UAB „OVC Consulting“ konsultantė Mirolanda Trakumaitė. Auditorija buvo pakviesta įvertinti savo asmenybę. Konsultantė paaiškino, kokios asmenybės savybės būdingos ir naudingos vertėjui.
Po kavos pertraukos darbas vyko grupėse. 1-os grupės „Vertimas Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamente: kaip keičiasi profesija“ pokalbiui vadovavo Europos Komisijos atstovės Rita Dedonienė ir Sigita Stankevičienė; 2-ai grupei „Training translators of specialised texts“ diskutuoti padėjo Lucja Biel; į 3-ios grupės „MA research papers: what is new in Translation Studies“ klausimus atsakė ir apie mokslinius darbus vertimo studijų srityje atsakė Christina Schaeffner.
Konferencijos pabaigoje, pristatydamos diskusijas grupėse, prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Rita Dedonienė vienbalsiai pasidžiaugė sėkminga konferencija, visiems vertėjams palinkėjo sėkmės dirbant, o studentams įgyjant vertėjams reikalingų kvalifikacijų.
Apie konferenciją labai teigiamai atsiliepė joje dalyvavę LVA nariai. Alina Matijošienė džiaugėsi išgirdusi optimistiškai nuteikusių atsakymų į klausimą, kokios vertėjų ateities prognozės. LVA narė įvertino tai, kad nebuvo pamiršti vertėjų profesinės etikos ir psichologijos klausimai. Ypač ją sudomino 1-os darbo grupės pristatymas apie EK Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento darbo techninius aspektus ir iššūkius ir galimybė pamatyti, kaip praktiškai veikia Departamento elektroninės sistemos.
Konferencija labai patenkintas buvo ir Eduardas Piurko, jau vien dėl to, kad profesionalams svarbu analizuoti savo darbą ir ieškoti galimybių tobulėti. Konferencija privertė jį susimąstyti apie mašinino vertimo ateitį – LVA nario nuomone, ateityje svarbesnis bus ne mašininis vertims, o balso atpažinimo sistemos, praversiančios darbe ir vertėjams.
Dėkojame Vertimo studijų katedrai už vertingą konferenciją ir svetingumą, o LVA nariams už dalyvavimą ir atsiliepimus!
LVA valdyba
