Dalinamės džiugia naujiena – LVA garbės narys, mūsų mylimas kolega Lionginas Pažūsis tapo „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatu! Premija skirta už puikų Miltono „Prarastojo rojaus“ vertimą. Daugiau skaitykite čia:
Visą premijos teikimo ceremoniją Rašytojų klube galite peržiūrėti čia:
Visai neseniai Lietuva ir Lenkija drauge minėjo Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Šia proga abiejų valstybių parlamentai surengė bendrą nuotolį šventinį minėjimą. Minint sukaktį taip pat yra teikiamas Abiejų Tautų apdovanojimas, skiriamas asmenims ar jų grupėms, kurie savo veikla ir darbais reikšmingai prisidėjo kuriant ir gilinant abiejų tautų bendradarbiavimą.
Šiais metais apdovanojimas skirtas rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei ir vertėjui Eduardui Piurko.
Nuoširdžiai sveikiname Lietuvos vertėjų asociacijos narį Eduardą Piurko, išvertusį į lenkų kalbą K. Sabaliauskaitės trečią tetralogijos „Silva rerum“ dalį, ir linkime autorei ir Eduardui įkvėpimo naujai kūrybai ir neišsenkamos energijos puoselėjant ir stiprinant Lietuvos ir Lenkijos dvišalius kultūrinius ir visuomeninius santykius. Pamatyti apdovanojimo ceremoniją ir išgirsti laureato kalbą galite čia .
E. Piurko išvertė ne vieną Lietuvos ir Lenkijos kultūriniams ryšiams svarbų veikalą: be kita ko, „Lietuvos ir Lenkijos santykiai 1917–1994“, „Römeriai Lietuvoje XVII–XX a.“; 2008 m. jis išvertė į lietuvių kalbą Adomo Mickevičiaus „Lenkų tautos ir lenkų piligrimų raštus“. Trečia tetralogijos „Silva rerum“ dalis iš karto sulaukė ne tik didžiulio skaitytojų susidomėjimo, bet ir labai gerų kritikų vertinimų. Šis kūrinys ir jo vertimas yra svarbus įvykis abiejų mūsų šalių kultūros bendruomenei.
Leidyklos „Baltos lankos“ išleistas romanas pristatomas taip:
„Silva rerum III tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę.
Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių – aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė?“
Po LVA inicijuoto, 2018 m. gruodžio 14 d. vykusio vertėjų bendruomenės (VU FLF Vertimo studijų katedros, Lietuvos vertėjų asociacijos, Lietuvos konferencijų vertėjų asociacijos, Lietuvos vertimų biurų asociacijos) susitikimo su Profesinio standarto rengėju, atsižvelgus į per susitikimą išsakytas nuomones bei vertimo studijų programų aprašus, buvo pataisytas Vertėjo profesijos standarto projektas. Tačiau pastebėjome, kad patobulintame dokumente liko netiksliai suformuluota per susitikimą išdėstyta informacija ir kad vertėjų bendruomenės nuomonė perteikta tik iš dalies.
Iki š. m. birželio pabaigos LVA kartu su kitais vertėjų bendruomenės ir ekspertų grupės nariais ne kartą aptarė vis tobulinamą standartą su KPMPC atstovais ir standarto rengėjais, kiekvieną kartą pateikdama savo nuomonę ir pastabas. Irenai Miškinienei adresuotame laiške KPMPC pažymėjo: „<…> Jūsų ir jūsų kolegų aukšta motyvacija, sąmoningumas ir atsakomybė už savo atstovaujamą sektorių, taip pat standarto rengėjų atvirumas bendradarbiauti užtikrino rezultatą, kuris tenkina visas suinteresuotąsias puses. Tai Centrui puikus gerosios praktikos pavyzdys…“
Liepos 3 d. Paslaugų administravimo, aptarnavimo, organizacijų ir įstaigų veiklos sektorinis profesinis komitetas balsuodamas pritarė pateiktam Paslaugų administravimo, įstaigų aptarnavimo ir saugos užtikrinimo veiklos sektoriaus profesinio standarto tekstui, o liepos 4 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus įsakymu standartas buvo patvirtintas.
Labai džiaugiamės sėkmingu bendradarbiavimu su vertėjų bendruomenės atstovais ir ekspertų grupės nariais, KPMPC atstovais ir standarto rengėjais, kurio ilgai lauktas rezultatas yra vertėjo profesinis standartas. Sveikiname visą vertėjų bendruomenę su teigiamu rezultatu!
Gražų ir šiltą birželio 11 d. vakarą LVA Valdybos narės susitiko su Hamburgo uversiteto lektore prof. dr. Christiane J. Driesen ir Europos teisės srities vertėjų žodžiu ir raštu asociacijos (EULITA) pirmininke Daniela Amodeo Perillo. Susitikime taip pat dalyvavo VU FLF Literatūros ir kultūros instituto direktorė, Vertimo studijų katedros vedėja prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Lietuvos konferencijų vertėjų asociacijos atstovės.
Susitikimo dalyviai susipažino su Hamburgo universiteto ir asociacijos EULITA pagrindiniais vykdomais projektais ir ugdymo programomis, galimybe dalyvauti jose ir kartu organizuoti mokymus, aptarė teisės srities vertėjų raštu ir žodžiu veiklos ES valstybėse narėse (pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lietuvoje) panašumus ir skirtumus, juose egzistuojančius norminius aktus ir jų taikymą, prisiekusiuosius vertėjus bei vertėjo kvalifikacijos įgijimą ir pagrindimą.
Po įdomios ir naudingos diskusijos ir išsakytų nuomonių EULITA asociacijos atstovės patarė Lietuvos vertėjų bendruomenei tęsti pradėtą darbą, siekiant gerinti padėtį vertimo rinkoje per dialogą su Lietuvos institucijomis, užsienio kolegomis ir asociacijomis, ragindamos pradėti nuo Lietuvos teisės srities vertėjų raštu ir žodžiu telkimo, bendradarbiavimo su Teisingumo ministerija, teismais, advokatais, teisėjais ir kt., siekiant geresnio abipusio supratimo ir švietimo ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese taikymo Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, sulaukėme siūlymo tapti asociacijos EULITA nare. Šis klausimas bus aptartas per ateinantį LVA visuotinį narių susirinkimą.
VU Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedrą praneša, kad į Filologijos fakultetą atvyksta vertimo semiotikos profesorius, rusų literatūros vertėjas į italų kalbą, rašytojas, 17 vertimo teorijos knygų autorius Bruno Osimo. Balandžio 15 d. 11 val. 92 auditorijoje vyks jo paskaita anglų kalba „Cognitive distortion, translation distortion and poetic distortion as semiotic shifts“. Be to, kitą savaitę rengiami seminarai italų kalba. Daugiau iformacijos italų kalba galima rasti čia.
Daugiau apie paskaitą:
Both interlingual translation shifts and poetic production can be seen in a semiotic perspective in terms of mental filtering. The shared ground of the three processes – cognition translation versification – is to be found in a semiotic perspective: signs (prototext, reality, perception) are interpreted and worked through (mind, interpretants, cognition) and give as an output an object (metatext, poem, worldview). By trying to classify the shifts resulting from such processes – distortions – with a semiotically shared grid of categories, the hypothesis is that the categories themselves – already existing within the separate fields – can be reciprocally fine-tuned. The very notion of “shift” – derived from translation criticism, and in particular from the prototext-metatext comparison – becomes in this hypothesis a connection transforming the shifts possible in the other mentioned fields into mutual benchmarks.
LVA valdyba tęsia spalį Sektoriniame profesiniame komitete pradėtą darbą: lapkritį LVA valdybos apibendrinta ir suformuluota nuomonė buvo išsiųsta Profesinio standarto rengėjų komandos atstovui, Sektorinio komiteto pirmininkui ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui.
Rengėjai patobulino Vertėjo profesinio standarto projektą, remdamiesi vertėjų bendruomenės ir institucijų pastabomis ir atsižvelgdami į tarptautinio standarto nuostatas ir vertimo studijų programos aprašą. Tačiau ir patobulintame dokumente pastebėjome vertimo, kaip veiklos, nesupratimo elementų, todėl buvo nuspręsta organizuoti bendrą vertėjų bendruomenės (VU FLF Vertimo studijų katedros, Lietuvos vertėjų asociacijos, Lietuvos konferencijų vertėjų asociacijos, Lietuvos vertimų biurų asociacijos) susitikimą su Profesinio standarto rengėju, kuris įvyko gruodžio 14 d.
Susitikimo dalyviai išsakė savo nuomones dėl pateikto dokumento ir aptarė patobulintą Vertėjo profesijos standarto projektą, VI ir VII lygmens vertėjo kvalifikacijas, vertėjo raštu ir žodžiu kompetencijas, su vertimo projektų vadybininkais ir gestų kalbos vertėjais susijusius klausimus. Buvo sutarta, kad rengėjai pataisys Vertėjo profesijos standarto projektą, atsižvelgdami į per susitikimą išsakytas nuomones bei vertimo studijų programų aprašus, ir artimiausiu metu pateiks jį susitikimo dalyviams.
Norėtume pasidalinti džiugia naujiena: šį rudenį Lietuvos vertėjų asociacija tapo Paslaugų administravimo, aptarnavimo, organizacijų ir įstaigų veiklos sektorinio profesinio komiteto prie Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro nare. Komiteto veikloje Asociacijai atstovauja Valdybos narė, iždininkė Irena Miškinienė.
Sektorinis profesinis komitetas – bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti konkretaus ūkio sektoriaus – veiklų grupės strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus pagal veiklų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas. Iš viso buvo sudaryta aštuoniolika sektorinių profesinių komitetų, išsamią informaciją apie kuriuos galite rasti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro svetainėje.
2018 m. spalio 12 d. įvyko pirmasis sektorinių profesinių komitetų bendras posėdis, kuriame buvo aptarta sektorinių profesinių komitetų veikla, išrinkti atitinkamų sektorinių profesinių komitetų pirmininkai ir aptarti tolimesni darbai.
Po kankinamai sunkios ligos gegužę mus paliko Lietuvos vertėjų asociacijos narė, vertėja ir redaktorė Dialita Didžiulytė (1955–2018).
Netekome patyrusios kolegės, apdovanotos Sausio 13-osios atminimo medaliu. Dialita buvo viena iš tų žmonių, kurie skleidė informaciją anglų kalba iš Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 12–13 d., vertė ir redagavo pirmuosius nepriklausomos Lietuvos Respublikos teisės aktus. Dažnas atsiverčiame LR įstatymą ar kitą dokumentą anglų kalba, bet retas žinome, kad pirmąjį jo variantą, vėliau gal ir pataisas per ilgus darbo metus Seimo kanceliarijoje išvertė ar suredagavo Dialita Didžiulytė. Baigusi VU Filologijos fakultetą, iki 1990 m. Dialita dirbo leidykloje „Mintis“.
Dialita prisidėjo prie kruopštaus darbo, rengiant ES terminų žodyną „Eurovoc“, verčiant sąvadą „Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatai: teisiniai dokumentai“ ir kitus leidinius.
Didžiuojamės Tavim, Dialita, ir liūdime Tavęs netekę.
Vladimiro Litvino romano “Kelias” sutiktuvių proga nuoširdžiai sveikiname Lietuvos vertėjų asociacijos narę Ireną Miškinienę, išvertusią šios knygos dalį „Vyno kelias” iš rusų kalbos į lietuvių kalbą (dalį „Gintaro kelias“ iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą vertė Rūta Zapolskienė). Nauja knyga turėtų sudominti skaitytoją ne tik savo turiniu, įdomu ir tai, kad pasakojimas audžiamas iš trijų kalbų gijų… Šis ypatumas leidžia tikėtis, jog ir pats kūrinys, ir jo pateikimas per vertimą yra svarbus įvykis visai mūsų kultūros bendruomenei. Linkime autoriui ir vertėjoms neišsenkamos kūrybinės energijos ir įkvėpimo!
Leidyklos „STUDIJA BE PYKČIO“ išleistas romanas pristatomas taip: „Romano įvykiai tai savotiška realaus laiko kronika mūsų Europoje, pačioje XX amžiaus pabaigoje. Herojų – Polinos ir Aleksandro – kelias per Europą (nuo Madrido iki Baltijos jūros), jų romantiški susitikimai ir skaudūs išsiskyrimai, pokalbiai apie literatūros, meno kūrinius įtraukia ir skaitytoją į poezijos sūkurius, dainų ir muzikos garsų pasaulį, klajones po įvairias istorines epochas. Herojai priartėja prie „jiems pažadėtos žemės”, vardu Lietuva. Įgyvendindami savo išsvajotą tikslą jie pradeda rašyti bendrą romaną. Kuo dažniau jiedu susitinka, tuo aiškiau supranta, kad jausmas, kuris gimsta širdyse, tai tikra, gili meilė. Bendras jų likimas ir bendras kelias. Gyvenimo tėkmė, verčianti laužyti nusistovėjusius kanonus ir pragmatiškumo apraiškas, ryžtis žengti pasirinktuoju keliu. Bandyti gyventi…“
